- svavalė
- ×svavãlė (l. swawola) sf. (2) KŽ, Mšg; ŽCh335, A1884,245, Tat savivalė: O kur tas pusbernis, kuris pyksta ant gaspadorių už tai, kad jį draudžia nu svavalių ir paleistuvysčių Sz. Pragėrei vainikėlį per savo svavalę LTR(Ob).
Dictionary of the Lithuanian Language.